- dargumas
- dargùmas sm. (2), dárgumas (1) → dargus: 1. Dargùmas to oro, nė šuva išvarytas nelėktų Št. 2. Bjaurybė ir dargùmas nuodėmės DP118. Dárgumu nuodžių pertrimęs, bjaurumu sielos susigėdęs DP400. 3. Par dargùmą negavai vyro Ukm.
Dictionary of the Lithuanian Language.